Kišas su brokoliais ir pelėsiniu sūriu

Kišas

Kišais susidomėjau praėjusiais metais, kai gaminau vieną variantą su vištiena. Kadangi turėjau pagaminti kokį nors vegetarišką kišą, biški pagūglinau ir radau tokį visai įdomų receptą, kuriuo ir susigundžiau :) Receptas paprastas, bet kišas toks visai prabangus… :) Jums patiks!

Tešlai reikės:

  • 125 g sviesto (kambario temperatūros);
  • 250 g miltų;
  • 1 kiaušinio trynys;
  • 3 šaukštai pieno;
  • žiupsnelis druskos

Įdarui reikės:

  • 15 g sviesto;
  • 1 nedidelio svogūno;
  • 175 g brokolių;
  • 2 kiaušinių;
  • 210 ml grietinėlės;
  • 100 g bet kokio pelėsinio sūrio;
  • Druskos ir pipirų;

Paruošimas:

Iš pradžių ruošiame tešlą: sviestą supjaustome nedideliais kubeliais. Į dubenį beriame miltus, dedame sviesto gabaliukus, mušame kiaušinio trynį, pilame 3 šauktus pieno, beriame druską. Viską labai gerai išminkome rankomis. Minkome tol, kol tešla taps vientisa ir lengvai lipdysis (kaip plastelinas). Pastatome tešlą pusvalandžiui į šaldytuvą. Kepimo formą ištepame sviestu, tešlą išklojame kepimo formoje (ji turėtų labai gerai prilipti) – išklojame kepimo formos dugną ir kraštus. Pašauname tešlą į orkaitę ir kepame 175 C temperatūroje apie 10 min.

Svogūną supjaustome nedideliais kubeliais, kepame jį ant sviesto, ant nedidelės ugnies, kol gražiai paruduoja. Brokolius supjaustome šakelėmis ir 5 min verdame pasūdytame vandenyje, apvirtus brokolius ištraukiame ir nukošiame. Kol verdame brokolius, kubeliais supjaustome pelėsinį sūrį. Į dubenį mušame du kiaušinius, pilame grietinėlę, dedame druskos ir pipirų (pagal skonį). Viską gerai išplakame.

Ant truputėlį pakepusios kišos tešlos išklojame pakepintus svogūnus. Ant jų dedame pelėsinį sūrį, ant sūrio – virtus brokolius. Viską užpilame kiaušinių ir grietinėlės plakiniu. Kišą kepame 180 C temperatūroje apie 40 minučių (tol, kol įdaras iškeps).

Skanaus! ;)

P.S. Kol neatradau, kaip kur nors šone “įdėti” Facebook’ą, tai kviečiu Jus prisijungti prie mano puslapio “rankiniu būdu” :) Esate laukiami štai čia.

Lengvai ir greitai paruošiami trapūs varškiniai sausainiai

Varškiniai sausainiaiKartais taip nusibosta tie parduotuviniai sausainiai ir norisi savų, dar karštų tiesiai iš orkaitės, tiesa? :) Tai štai, labai labai paprastas receptas, kurį paėmiau iš “Skanaus gyvenimo” blog’o. Man patiko, buvo labai skanu, sudorojau per vieną dieną :)

Reikės:

- 250 g varškės;

- 100 g sviesto;

- 200 g miltų;

- 1 a.š. kepimo miltelių;

- 3 v.š. cukraus;

- žiupsnelis druskos;

- cinamono;

Paruošimas:

Varškę ištriname kartu su cukrumi ir druska. Sviestą ištirpiname ir supilame į varškės masę. Viską gerai išmaišome. Dedame miltus ir kepimo miltelius. Išmaišome ir gauname tokį tešlos gumulą. Jį valandai paliekame šaldytuve. Išėmę kočiojame ir su stikline išspaudžiame apskritimus. Kiekvieną apskritimą pabarstome cukrumi ir cinamonu, perlenkiame per pusę, vėl barstome ir dar per pusę, ir vėl pabarstome. Kepame 190 laipsnių temperatūroje, kol sausainiai gražiai pagels :)

Skanaus!

 

 

Skanusis Niujorkas VI: pasakiškai skanių cheesecake’ų namai

 Cheesecake'aiNa, štai pagaliau prisiruošiau parašyti apie patį skaniausią maistą Niujorke (mano labai subjektyvia smaližiška nuomone): cheesecake’us, arba lietuviškai kalbant – sūrio pyragus. Ten šių skanėstų rasite su kuo tik norite – ir su šokoladu, ir su uogomis, ir su vaisiais, ir su pipirais, jeigu labai gerai paieškosite (vėlgi, grįžtant prie to, kad jeigu kažko nėra Niujorke, reiškia tu to tiesiog dar neradai :)). Taigi, pirmą kartą šią malonumo viršūnę išbandžiau su Rūta po to, kai nuėjome į miuziklą “Once”. Užėjome į labai smagią kavinukę, kurioje tokių skanėstų – kokių tik nori. Užsisakiau sūrio pyragą su mėlynėmis, o Rūta – su braškėmis.

Su mėlynėmis

Net nepasakosiu apie tai, kad nuo tooookio dydžio pyrago “gabaliukų” tikrai labai labai apsivalgėm :) Taip, geriausią sūrio pyragą Lietuvoje kepa “Coffee Inn” (arba aš neatradau geresnių?), bet Niujorko sūrio pyragai – visiškai out of league. Turiu omenyje, kad tokio gėrio dar niekur nesu ragavusi :) Tiesa, kai kurios sūrio pyragų rūšys labiau primena sūrio tortus, bet koks gi skirtumas, jeigu taip skanu? :) O buvo taip skanu, kad net pamiršome Rūtos skėtį ir apie jį prisiminėme tik tada, kai Times Square pradėjau apžiūrinėti tuos labai smagius NYC skėtukus, kurie atrodo kaip grybukai :)

Be abejo, kalbėdama apie saldųjį Niujorką, niekaip negaliu nepaminėti keksiukų – cupcakes, muffins ir pan. Jų čia – kokių tik nori. Kadangi Niujorke švenčiau savo gimtadienį, tai Rūta sugalvojo originalų “tortą” (be lobsterių, kuriuos mes prieš tai sukapojome, kad ausys linko :)) – Magnolia bakery keksiukus. Pats keksiukas, tiesa, niekuo neypatingas (nors, be abejo, skanus), bet tai, ką jie deda ant viršaus – palaimos viršūnė… :)

Su gimtadieniu, Alix

Tiesa, iš Niujorko sau lauktuvių parsivežiau “Magnolia Bakery” – kuri yra bene populiariausia NYC kepyklėlė, cookbook’ą, todėl artimiausiu metu tikrai pasistengsiu Jus supažindinti su niujorkietiškų skanėstų receptais :)

O kol kas galite sūrio pyragą pasigaminti patys namie – rekomenduoju štai šitą: http://skanaus.wordpress.com/2012/09/30/cheesecakeas-su-philadelphia-suriu/ :)

Naminiai burgeriai su jautiena

Naminiai burgeriai

Nors jau buvau praradusi viltį, kad kada nors Lietuvoje išauš ta diena, kai sulauksime gero oro, tokia diena, visgi, išaušo. Todėl nieko nelaukdama susiorganizavau pikniką, į kurį nusinešiau burgerių. Šiaip pasigaminti burgerius yra labai paprasta ir labai greita, o be to, kai pats gamini, gali ir pats pasirinkti, ką į juos dėti:) Taigi, mano variantas:

Reikės:

  • Bandelių (geriausiai specialių, skirtų burgeriams);
  • Jautienos faršo (4 burgeriams naudojau 300 g);
  • Vieno kiaušinio;
  • Čederio sūrio;
  • Salotų lapų;
  • Agurkų (geriau marinuotų, bet kadangi nesugebėjau atsidaryti stiklainio, dėjau šviežius);
  • Jeigu turite – svogūnų;
  • Pomidorų padažo;
  • Garstyčių;
  • Prieskonių – pipirų, česnakų granulių;

Paruošimas:

Paruošiame mėsą – į faršą dedame prieskonius, mušame kiaušinį. Suformuojame paplotėlius, maždaug tokio dydžio, kaip bandelės. Kepame orkaitėje apie 15 min 150 laipsnių temperatūroje. Tuo metu paruošiame bandelę – aptepame ją pomidorų padažu. Dedame salotos lapą, ant jo dedame jau iškepusią mėsytę, aptepame mėsytę garstyčiomis, dedame sūrio. Ant sūrio sudedame agurkus ir svogūnus. Dedame truputėlį pomidorų padažo. Ir į orkaitę – tol, kol išsilydys sūris:) Bet nepatariu kept aukštoj temperatūroj, nes tada salota suvis ir bus nelabai graži :)))

Skanaus!

 

Varškės pyragas su kava

Pyragas su kava

Man patinka praktiškai visi receptai, kuriuose yra žodis “kava” :) Kadangi esu didelė kavos mėgėja ir maniakė, tai nusprendžiau išbandyti šį receptą. Kaip matote, paveiksliukai skiriasi, bet tokiuose portaluose dažnai dedamos asociatyvios nuotraukos. Tiesą pasakius, ir pati netikėjau, kad pyragas gali būti tokios šokoladinės spalvos vos nuo kelių kavos šaukštų :) Ar gaminsiu tokį pyragą dar kartą – greičiausiai ne, bet nesakau, kad jis nėra skanus :) Pabandykite, gal Jums patiks labiau.

Reikės:

  • 80 g sviesto;
  • 250 g migdolų;
  • 40 g cukrus;
  • 2 šaukštai stiprios šaltos kavos;
  • 500 g liesos varškės;
  • 400 g riebios varškės;
  • 200 g cukraus;
  • 1 pakelis vanilinio pudingo;
  • 4 vienetai kiaušinių;
  • 4 šaukštai stiprios šaltos kavos;
  • 50 g lazdyno riešutų;

Paruošimas:

Iš pradžių paruošime pyrago pagrindą – migdolus sutrupinkite su blenderiu, sviestą ištirpinkite ant nedidelės ugnies. Į migdolų masę supilkite atvėsusį sviestą ir 2 šaukštus stiprios šaltos kavos, įdėkite 40 g cukraus. Viską gerai išmaišykite, išklokite šia mase kepimo formą ir pusvalandžiui pastatykite į šaldytuvą.

Kitame inde gerai išmaišykite abiejų rūšių varškę (sakyčiau, netgi reikėtų sumalti su blenderiu, kad masė būtų švelnesnė ir puresnė – gaila, kad nesugalvojau anksčiau :)). Į varškę dedame cukrų, vanilinį pudingą, 200 cukraus, 4 šaukštus stiprios šaltos kavos. Viską gerai išmaišome. Tada mušame kiaušinius, ir vėl viską labai gerai išmaišome. Masę sukrečiame ant iš šaldytuvo išimto pyrago pagrindo.

Pyragą reikėtų kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių. Kol pyragas kepa, susmulkinkite lazdyno riešutus ir likus 5 minutėm iki kepimo pabaigos, apibarstykite jais pyragą. Kai ištrauktas iš orkaitės pyragas pravės, dėkite jį mažiausiai 8 valandoms į šaldytuvą.

Skanaus! :)

 

Skanusis Niujorkas V: kur valgyti picą

PicaPuikiai suprantu, kad į Niujorką važiuojama tikrai ne picos valgyti, BET – Lietuvoje nesu valgiusi tokios skanios picos, kaip Niujorke :) O su Italija palyginti, deja, negaliu, nes niekada nesu buvusi Italijoje (kada nors būtinai nuvažiuosiu!). Taigi, jeigu esate Niujorke ir užsimanėte picos, tai labai rekomenduoju Grimaldi’s piceriją (buvome 6th Av, tarp 20 ir 21 st.).

Ši picerija turi netgi savo puslapį “Vikipedijoje”, kuriame pasakojama, kad žymiausia šio tinklo picerija yra po Bruklyno tiltu (beje, jeigu rašau, kad tai yra tinklas, nepagalvokite, kad tai yra kažkas panašaus į “Čili picą”, pridygusio ant kiekvieno kampo, Niujorke yra vos kelios Grimaldi’s picerijos).

Kas dar įdomu apie šią piceriją – ji, skirtingai nei turbūt dauguma Niujorko picerijų – užkandinių, nepardavinėja picos gabaliukais, tik visą. Reikėtų pasakyti, kad porcijos yra labai didelės (nuotraukoje matote “small” picą). Gaunate picos padą su šviežiu pomidorų padažu ir sūriu, o visa kita – mėsytę ar daržoves, galite užsisakyti atskirai, už papildomą kainą. Kadangi pomidorų padažas yra natūralus ir neriebus, tai pica nėra sausa, papildomai jokio kečupo jai nereikia (o ir turbūt nelabai turi kečupo, nes pica valgoma be jo:)).

Ką ši pica turi tokio ypatingo? Beprotiškai skanų padą!!!! Patikėkite manimi, ant jo galite uždėti bet ką, ir vis tiek bus labai labai skanu. Niekada nesu ragavusi tokio skanaus picos pado. Lietuvoje jie dažniausiai būna traškūs, ploni, sausi, o čia….. vienas malonumas :)

Taigi, jeigu būsite Niujorke, būtiniausiai nueikite paragauti Grimaldi’s picų. Už šią picą su visais priedais sumokėjome apie 20 USD (kiek atsimenu, kortelių ten nepriima, todėl turėkite su savimi grynųjų:)).

Skanusis Niujorkas IV: kaip aš nusivyliau kava

Kava

Patikėkit manim, jeigu paklausite kurio nors mano draugo ar draugės, ką aš gyvenime labiausiai mėgstu, atsakymai bus du – futbolą ir kavą. Taip jau yra, kad be šių dviejų dalykų gyvent nelabai galiu. Todėl buvau labai laiminga grįžusi atgal į Lietuvą, kurioje yra visiškai normali (ir labai skani) kava! Deja, apie Niujorko kavą šito pasakyti negaliu niekaip.

Be abejo, aš pati kalta, nes pasidaviau kažkokiems stereotipams. Juk “Sekso ir Miesto” merginos taip godžiai ir tokiais dideliais kiekiais gėrė kavą, kad buvau patikėjusi, jog Niujorkas – tiesiog kavos rojus. Taigi, jeigu važiuojate į Niujorką, nesitikėkite, kad gausite geros, skanios kavos, prie kurios esate pripratę.

Kad suprastumėte, kur čia šuo pakastas, noriu jums parodyti paprastą infografiką, kuriame pamatysite, kokiomis proporcijomis gaminamos įvairios kavos. Atkreipkite dėmesį į kavą “Americano”:

09-03_coffee_drinks

 

Taigi, čia ir yra bėda, kad amerikiečiai geria tokią silpną kavą, kad ji nė iš tolo neprimena kavos. Rūta mane nuo pat pradžių įspėjo, kad Amerikoje galima gerti tik kavą Espresso – ji maždaug atitinka tą skonį, kokį gauname Lietuvoje. O visos kitos kavos yra nelabai kokios. Bet aš, aišku, nepasidaviau :) Ir pamačiusi “Starbucks” apsidžiaugiau, nes gi esu ragavus nerealios Caramel Macchiato daugelyje Europos šalių – ir visur ji buvo super skani. Tik ne Amerikoj… Vieną sykį man tiek pripylė to sintetinio karamelinio padažo, kad išmečiau pusę puodelio (o aš taip NIEKADA nedarau). Nuo to laiko savo romaną su Starbucks užbaigiau. Beje, kai tik atvykau į Niujorką, mano draugas manęs paklausė “na ką, jau nusiaubei Starbucks?” – taigi matote, aš tikrai esu kavos maniakė :). Buvau vienu metu apsidžiaugus, kad Starbucks Niujorke yra daugiau nei McDonald’s, bet va, vis tiek galiausiai nusivyliau.

Be abejo, ragavau kavos ir kitose vietose ir visur kitur ji buvo labai panašiai nekokia. Labai juokinga, tačiau bene normaliausią kavą gėriau Jungtinių Tautų centrinėje būstinėje, padarytą aparatu. Tai buvo Latte kava, kuri bent jau priminė Latte skonį :) Visos kitos buvo tikrai tragedija.

Tiesa, Rūta sakė, kad visai skanią kavą verda Macchiato, kurią galite rasti, pavyzdžiui, 44 st (East). Taip ir neišbandžiau šios kavos, bet gal jūs turėsite progą ir tada man papasakosite, kaip gi ta kava ten gyvena – ar baisu kaip ir visur, o gal vienintelė normali kavos sala Niujorke? :)

P.S. kiek esu girdėjusi, amerikiečiai, atvykę į Europą, negali gerti mūsų kavos – ji jiems tiesiog per stipri :)